prižiūrėti

prižiūrėti
prižiūrė́ti, prižiū̃ri (prìžiūri, prižiū́ro), -ė́jo Rtr, Š, , ; N, LL21,23,25,196, L, ŠT25,160 1. tr. globoti, rūpintis: Jy tėvus gi prižiūrė́jo, ir slaugė, ir darbą nutraukė Mžš. Neprižiūrė́si jo, ištiks tave nelaimė NdŽ. Prižiūrė́k svečią, nebūk žioplys Krs. Reikia žiūrėt ir apie savę, bo kitas niekas neprižiūrė̃s Kp. Prižiūrė́ti ir sotūs, ir apvilkti, ale kad neauga Ob. Vaikas pragaišo, tai verkia: barsis, ka neprižiūrė́jo Pv. Jeigu mes išvažiuosiam, nebūs, kas prižiū̃riąs Kv. Turėjau aš bičių, su tais darbais nekaip prižiūrė́jau, i jos išėjo Pg. Jeigu bloga marti, nelabai prižiū̃ri, tai sẽniai prašydavo atiduot, kas užrašyta Snt. Sau prižiū́rau anūkučius ir būnu Lzd. Ana (šeimininkė) nieko nieko nedirbdavo, tik prižiūrė́davo šeimyną . Ją lig pat mirties prižiūrė́jo ta seselė Jrb. Buvo atsiradęs [jaunikis], nenorėjo palikt motinos, tai kas gi prižiūrė̃s tokią invalidę, kadgi reikė prižiūrė́t – ant lovos Antš. Šitą ligonę dukra prižiū́ro Mrc. Vis vien lygiai dalijo, broliuku davė, o jaunėlė sesuo tai jau tėvelius prižiūrė́jo, tai jai tėvynė paliko Kpr. Dabar tai vaikai baisiai gražiai prižiūrimì auga Slv. Jos nekenčia marti: nueinam lankyt, o jy neprižiūrė́ta Pnd. Prižiūrėk savo vaikus, kad neišdykautų, nevogtų Skrd. Kai jau bobutė numirė, tai tada daugiau buvo mamos seserų, tai jau pasdalijo visos jau jos po tris, po keturis aktarus, o jau mum davė daugiau, kad aš prižiūrė́jau bobutę Plvn. Tau kūdikis prižiūrė́tas i tu pati (gimdyvė) aptvarkyta Krž. Vyras ir vaikas prižiū́romas Nmj. Reiks vaikelių našlės prižiūrė́ti, reiks vaikeliai našlės užaugytie DrskD264. Svotas mitulys prižiūrė́jo jaunosios doros, kad kas su ja iš pulko nesugultų (ps.) Ign. | refl. tr., intr.: Prisižiūrė́jo, tai ir pagyveno Ss. Susitarėm, kad jeigu sirgsma, tai viena kitą prisižiūrė́sma Slm. Tegul ana prisižiū̃ri savo dukterį, kad sterblėj neparsineštų Lel. Aš labai gerai prisižiūrė́jau – dabar galiu daug dirbt Arm. 2. tr. [i]tvarkyti: Ąžuolas turi būti prižiūrė́tas kap reikiant Brb. Pasakyk Katrytei, kad prižiūrė́tų puodą, kad neprisviltų Ėr. Kožną daiktą reikia rankų prižiūrė́t Bsg. Prižiū́ro atsidarę [avilius], kad būtų švaru ir po žiemos Kpč. Prižiūrė́jo visą sodą ir bites NdŽ. Jisai seniai turia [bites], prižiū̃ria, cukraus deda LKT222(Vnd). Neprižiūrimi aviliai gal nunykti ir nuo kandžių A1885,203. Tą kapą prižiū̃ri taip, kaip savo kambary[je] salioną Pnm. Pernai prižiūrė́[ja]u pomidorus Slk. Savo miško nekirto, prižiūrė́jo patys Brs. Tie daržai reikia prižiūrė́t, reikia ravėt, nėra žmonių Alz. Lelijos jau reikia mokėt ir pasodint, ir prižiūrė́t, neviškum taip, kad jau įkišei, ir auga Slm. Linksmai žaliuodavo seselės rankelių prižiūrimos žalios rūtelės A.Vien. ^ Kas prižiūrės baloj varles, jei ne garnys LTR(Zp). | refl. tr.: Dabar reiks pačiam visa prisižiūrė́t, nebeturės pagelbinykų Krs. Išejau už vyro, tenai prisižiūrė́jau [gėles], kaip norėjau Skp. 3. tr. M įdirbti: Tik prižiūrė́k [žemę], visa ko yr: išemi iš žemės gražiausius daiktus – duoną, daržoves Grd. Mūs pieska, o prižiū́rom – auga ir užauga kas Vlk. ^ Katras gaspadorius neprižiūria, tas nėko neturia D168psl. 4. tr. saugoti, ganyti: Jug reik prižiūrė́t par naktį gyvulius, o rytą – prie darbo Mšk. Prižiūrėk gyvulius, kad neitų į javus! Skrd. ^ Kito nenorėk, ale ir savo prižiūrė́k Dgč. | refl. tr.: Te karvės da buvo palaidos, reikia tuos gyvulius prisižiūrė́t Grš. 5. tr. apliuobti, apruošti: Visą amžių prie gyvuliais, ir mano gyvuliai geri buvo, prižiūrė́ti, negi aš pijokė Rk. | refl. tr.: Aš gerai savo kiaulelę prisižiūriù Skr. Jeigu prisižiūrė́si, duosi miltų da karvei – daug duos pieno Pžrl. Gyvulį geriau prisižiūrėsiu Trs. 6. tr. tikrinti: Man reikia prižiūrė́t traktoristas, ka gerai dirbt[ų] Krč. Prižiūrėk, kad gerai dirbtum J. Šeimininko akis turi prižiūrėti, kad aukštiesiems svečiams vaišės būtų tinkamai paruoštos V.Krėv. Prižiū̃ri, kur šiukšles pili Adm. Samdydavai viršinykus, kas juos (piemenis) prižiū̃ria Gsč. | Salyklą gerai paruošė. Patsai prižiūrėjo, kad nesuplėktų daiginant M.Katil. 7. tr. daug ar ilgai žiūrėti: Daug prižiūrì [vaidinimų per televizorių] – i užmiršti Mžš. | refl. N, LL97, ŠT193, Kpč: Prisižiūrė́jot, tai ir skaust akes Zt. Aš prisižiūrė́jau į tuos ilgakojus arklius Smln. Prisižiūrė́ję ir prisitiešiję, padėjo jį (deimantą) ant lango, o patys atsisėdo večerės valgyt BM210(Pg). Į stribokus esu prisižiūrė́jęs – kaip anus gyvus žemė nešio[ja] Krš.refl. tr., intr. daug ar ilgai matant patirti: Gana, jau aš prisižiūrė́jau ant tų ženeibų, gana namuosa, o dar pašaly – tik pjaunas, mušas Pv. Vaikai prisižiū̃ria, kaip pusberniai mušas, ir patys pradeda tarpusavy peštis Skrb. Labai patiko [kelionė], prisižiūrė́jom, prisivažinėjom Krs. Prisižiū́rom kurortinykų visokių, o o! Brš. Man nė nesakyk, čėso buvo, tai jau prisižiūrė́jau, ką anas daro Sdk. Prisižiūrė́jau, kap atlekia [šunys] ir šoka žmogu an galvos Rdm. O kad aš buvau jaunas nevedęs, prisižiūrė́jau gražių mergelių JV441. 8. refl. [i]išmokti daryti ką pačiam, nusižiūrėti: Mes jau, vaikai, prisižiūrė́sam jau, kaip ten jau būs . Matai, dabar vaikai prisižiū́ria: vyrai keikias, tai ir jie Jrb. Prisižiū́ro, kap vaikai daro, kalba, ir tus tep daro DrskŽ. Per tą visą ilgą kelionę vaikai daug ko buvo išmokę ir prisižiūrėję iš kitų I.Simon. Jei pats nemoki, prisižiūrė́k, kaip kaimynas dirba Srv. Prie žmonių neprisižiūrė́jo, kaip kiti gyvena, kaip dirba – ana nieko nemoka Aln. Jie kap cigonai prisižiūrė́ję nieko nedirbt Rmš. 9. refl. tr., intr. įsižiūrėti: Ne menkiau paveikė moterišką ir puikus stubras žemaitis. Buvo laiko jam prisižiūrėti, kol atžingsniavo keletą dešimtų žingsnių Vaižg. Pabūk pas mus nors dvejetą nedėlėlių; daleisk, idant gan ant tavęs prisižiūrėčiau Vrp1898,132. Ar neprisižiūrė́jot an dangaus – vežimukas matyt Sn. Grėblys iš žvaigždukių, galima prisižiūrė́t Sn. Prisižiūrė́jau kočėlaitį su ragučiais košei grūst Kb. Tada mergina, gerai prisižiūrėjus, pažino tą vagį žmogžudį, kuris pirm keliolikos metų išbėgo BsPIII161. Ar gerai prisižiūrėjai? Tai sakai – vidutinio ūgio ir su ūsais? S.Zob. Pagyvensita, dukružėle, prisižiūrėsita arčiau kits kitą ir kits kitą pamilsita V.Krėv. Medžiotojui pavyko arti prisižiūrėti į barsuko papročius Blv. Žaliu sijonu, baltu skepetuku, prisižiūrėk arčiau Žem. Mums taip bešnekučiuojant prie valgio, prisižiūrėjau arčiau šeimininkę Pt. Davė jiems prisižiūrė́ti in jo rankas A.Baran. [Artojas,] prisižiūrėjęs gerai, pamatė – veršis užmuštas, o vilko pabėgta Tat. Antanas, prisižiūrėjęs arčiaus, pamatė, kad kalbantis su juomi buvo jau žilas žmogus Vrp1889,52. | Prisižiūrėjo brolis mergelę ant Nemuno tiltelio LTR(Ktv). 10. refl. atkreipti dėmesį į ką, nusižiūrėti, prisitaikyti: Katinys prisižiū́ro ir knapt puliuką DrskŽ. Naktį tokie bajorai prisižiūrė́jo in jį ir norėjo jam galvą nukirsti (ps.) LKT396(Bn). Jis prisižiūrė́j[o], kur raktą padėj[o] šeiminykė Dsm. Prisižiūrėj[o], kur ji padėj[o] ir išrovė (pavogė) Mrc. Vilkas iš šilo prisižiūrėjo, kad labai par diedulį gražūs veršeliai (ps.) Grv. Tu prisižiūrėkie, jauna mergužėle, kaip tos rūtelės dreba LTR(suv.). Gelsvi jos plaukeliai skaistų veidą turi, melsvos akelės dailiai prisižiū́ro (d.) Pls. Sunykęs ubagas prisižiūrėjo ing nutukusį bagočių Tat. | Kas savo bėdos iškęstie negali, tegul prisižiūri į kitus ir mokinasi kantrybės Tat. 11. intr. galėti, įstengti gerai matyti: Kad muno sesuo ir iš arti neprìžiūria Skdv. ^ Ko akimis neprižiūrėsi, su kišene užmokėsi V626. \ žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; įžiūrėti; išžiūrėti; nužiūrėti; pažiūrėti; paržiūrėti; peržiūrėti; piesižiūrėti; pražiūrėti; prižiūrėti; razžiūrėti; sužiūrėti; užžiūrėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • prižiūrėti — vksm. Prižiūrėti vaikùs, ligónius …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prižiūrėjimas — sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; LL21,25,103,194, L → prižiūrėti: 1. Vieną kartą gyveno karalius ir turėjo vieną mažą sūnų, kurį labai mylėjo ir dėl jo prižiūrėjimo pasamdė tris nenkas BM150(Lnkv). 2. Po sklypą [pievos] išdalina, ale tik už daržų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • turėti — turėti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), ėjo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141, 182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L I. laikymui, laikymuisi žymėti. 1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžiūrėti — apžiūrėti, apžiū̃ri (apžiū̃ria Jrb, apžiūro Azr, Kpč), ėjo Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; H, H161,162, R, R65, MŽ, MŽ87, D.Pošk, N, M, J, LL113,125,204, L, ŠT31 1. tr., intr. Pns apžvelgti, aprėpti žvilgsniu, norint sužinoti ar patirti, koks kas yra,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • uodega — uodegà sf (3a) KBII88, K, LsB305, Š, Rtr, DŽ, DūnŽ; CII918, Q609, SD1111, SD221, N, R, R320, MŽ, MŽ429, Sut, L, E 1. anat. suplonėjusi stuburinių gyvūnų nugarkaulio atauga, ppr. esanti užpakalinėje kūno dalyje: Šuns uodega MŽ199, N. Mano kumelės …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žiūrėti — žiūrėti, žiū̃ri (žiū̃ria Kpr, žiūro DrskŽ), ėjo KBII167, K.Būg, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ; Q310, H, H206, R, R19,200, MŽ, MŽ266, MŽ1113, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL116,276,310, ŠT30,85,199 1. intr. K, BŽ77 akis nukreipti į ką,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bebrininkas — bẽbrininkas, ė smob. (1) 1. bebrų prižiūrėtojas: Bebrynams prižiūrėti kai kuriose vietose būdavo paskiriami bebrininkai sp. Bebrams prižiūrėti ir gaudyti būdavo tam tikra didžiojo kunigaikščio valdinių grupė – bebrininkai rš. 2. NdŽ bebrų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dažiūrėti — ×dažiūrėti, dažiū̃ri (dàžiūria, dažiūro), ėjo (hibr.) tr.; D.Pošk 1. pamatyti, regėti, suvokti: Kas jų (baravykų) dažiūro, tas prigrybauna Vlk. Ką čia dažiūrėsiu, kur tą algą nudedi Rtn. ^ Du duria, du dažiū̃ria, du nepasiekia (minko duoną) Krs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvaldyti — tr. 1. Š, Rtr, KŽ kurį laiką žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: Šešius metus išval̃dė tą ūkę i mirė Krš. Ana meisinę išval̃dė dvyleka metų, ana veršius pjovė, prekiavo Trk. ║ kurį laiką prižiūrėti ką turimą: Dvyleka metų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išveizėti — 1. NdŽ, Pln žr. išveizdėti 1: Elena išveizėjo visas kningas – nėr tos vardo dienos Trk. Išveizėjo, išvartė visus pašalius ir nerado Brs. Išveizės iš visų pusių, iškratys, tada pirks Krš. Par vis mistras norėjo išveizėti tus kraštus, vis norėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”